Net atsakymus į visus klausimus žinanti Vikipedija teigia, kad postmodernizmo terminas apibrėžiamas sunkiai. Galbūt todėl, kad ši nuostata / meno ir architektūros srovė yra skirtingų dalykų derinys. Vienas iš postmodernizmo pavyzdžių – moteriški laikrodžiai.
Moteriški laikrodžiai – tai įvairovė. Toks teiginys formuotinas vien dėl skirtingų kainų. Juk galima atrasti tokį laiką rodantį aksesuarą, kuris kainuoja keliolika eurų. Bet esant poreikiui pateikiami ir tokie, kurių kainos ne penkis ir ne dešimt kartų didesnės. Yra daugybė gamintojų. Vieni jų siūlo elegantiškus, kitų laikrodžiai yra sportiški. Savąjį pasirinkimą atras tiek žaismingumo ieškanti, tiek apie subtilų aksesuarą svajojanti dailiosios lyties atstovė.
Moteriškų laikrodžių pasiūla džiugina spalvingumu. Tiek ciferblatų, tiek apyrankių spalvų yra visokiausių. Nuo juodos iki raudonos, nuo rudos iki baltos, nuo geltonos iki žalios… Lygiai taip pat ir formų įvairovė stebina. Pavyzdžiui, kalbant apie vyriškus laikrodžius dažniausiai minimi apvalūs korpusai, taip pat stačiakampiai. Na, ir retkarčiais ovalūs. O štai moteriškų aksesuarų asortimentas – tai formų žaismas. Šiuo požiūriu sąsajos su postmodernizmu išties gana stiprios.
Pasirinkimas priklauso nuo daugybės dalykų. Moteriški laikrodžiai yra ir praktiški, ir dailūs, ir sportiški, ir elegantiški. O kai kada vienas aksesuaras yra tarsi galybės skirtumų visuma. Būtent dėl to jie sietini su postmodernizmu.
Kas lemia visa tai, apie ką kalbėjome? Turbūt ryškiausias dalykas – išskirtinumo siekis. Jei visos moterys segėtų vienodus laikrodžius, būtų ne tik neįdomu, bet ir keista. Tačiau nuo svarstymų „kas būtų, jeigu būtų“ vertėtų pereiti prie diskusijos apie gamintojus.
Gamintojų yra ne vienas. Jie deklaruoja skirtingas idėjas, taiko savitus sprendimus. Jie rūpinasi technine dalimi ir išvaizda. Kitaip tariant, kuria turinį ir formą. Geri moteriški laikrodžiai – tai meistriškai sukurti meno kūriniai.
Priklausomai nuo poreikių ir galimybių, turimas vienas laikrodis arba visas tuntas. Kai kurie laikrodžiai pasižymi universalumu, tačiau yra ir tokių, kurie skirti konkrečiai veiklai. Juk sportinis nelabai tiks ten, kur reikalaujama vakarinių suknelių.
Moteriški laikrodžiai – tai tema, kurioje, rodos, aptariami ne produktai, o charakteriai, mintys. Vienas laikrodis kone šypsosi, kitas sufleruoja apie pastangas, trečias primena apie atostogas. Tad jie ne tik informuoja apie valandas, bet ir įkūnija tam tikrus dalykus.
O jei dar grįžtume prie postmodernizmo sąvokos… Ar galima teigti, kad šią kryptį atitinkantys laikrodžiai – lyg taisyklių laužymas? Kartais aksesuaras primena sudėtingą eilėraštį, kartais jis suponuoja apie neišsprendžiamą lygtį. Ir visais šiais atvejais formuojasi įspūdis, kad kuriamos savos taisyklės. Todėl galėtume pasakyti, jog kai kurie moteriški laikrodžiai – tai tarsi barjero peržengimas.
Naujos idėjos, pokalbiai apie laiko sampratą, dizainas ir dar daugybė pačių įvairiausių dalykų reprezentuoja aksesuarus, padedančius valdyti valandas ir minutes.
